verpti

ver̃pti, -ia, -ė KBII154, K, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ, DrskŽ 1. tr., intr. DP330, Lex82, SD¹142, SD293, H, R, MŽ, Sut, RtŽ, N, M, LL182, L, ŠT239 sukant pluoštą daryti siūlus: Rankomis, mašinomis ver̃pia DŽ¹. Dar ma[no] mama verpste ver̃pė, menu Šlčn. Ver̃pia pagaliuką sukdama tarp pirštų Kvr. Boba ver̃pia – ratelis dr dr dr visą naktį Aln. Viena koja vaiką supa [motina], o kita – ver̃pia Vdn. Motriškos, nemokančios verpti, kur vilkas, kur šilkas, kur žvirblio galva – siūlas toks J. Senelė ver̃pia, siūlas storas storas Dbk. Anas galėj[o] ver̃pt ir aust LzŽ. Dvylika trylika metų turì, jau moma sodina po kuodeliu ver̃pt Kpč. Mas mažilelės pradėjom ver̃pti, austi Rdn. Kada jau padirbi visa, tada jau sėdi ver̃pt Alz. Par žiemą ver̃psam ver̃psam, nu pavasario ausma Vž. Ateina ruduo, tai tada ver̃piam linus, ateina pavaseris, audžiam drobes Šmn. Vasarą nėr kada ver̃ptien Kp. Nakčia vyrai eina kult, o moterys ver̃pt Dg. Su mamyte atsikeldavom nuo trejų valandų i ver̃pdavom, kad kraitis didesnis būt Šln. Kada reikės ver̃pti, miego norėsi, širdis alps Varn. Visi suguls, aš paliksu beverpiantì i snausu Plt. Nuo Kalėdų lig Trijų karalių negalima verpt LTR(Bsg). Jei verpsi per Užgavėnes, rūdys linai LTR(VšR). Lig Užgavėnių liuobam skubėti ver̃pti Kl. Ažugavos[e] never̃pk – mėsoj privis kirmėlių Antz. Teip liuob sakys, kad i ver̃pant y[ra] šilčiau (šilčiau ir nuo menko darbo) End. Verpiù verpiù, būdavo, net pirštais susuktais Klt. Ver̃pdavo, net nugaros sulinkdavo prie ratelio Pnd. Ka savaitę ver̃psi, sekmadienį par aslą eini – kojos trata par narius Žlp. Ver̃psam, ka galvos judės Klk. Kur jau geresni [linai], tai ver̃pt pasilieki, o kitus taigi parduoda Skp. Kad blizga, kad gražūs, kaip kasos linai, ir ver̃pt gera, tada gi plonai suverpi Kp. Katra menkesnė – piemenė a pusmergė – ver̃piam pakulas Ps. O tos pakulas į tokius kuodus suvels, ver̃ps dėl maišų, drobulių Lž. Iššukuoji linus, kad jau būtų galima ver̃pt plonai plonai Imb. Teip plonai ver̃pė – kaip plaukas LKT60(Sd). Kai plonai noris ver̃pt, reikia šeriniu šepečiu šukuot LKT332(Gdr). Pašukos švelnios, jas ploniau galima ver̃pt Bsg. Labai blogos vilnos, susvėlę – nusizliebia ver̃piant Aln. Suosurkėti siūlai – sukriai ver̃pta Klt. Iššukuojam an dviejų šepečių, an medinių ir an geležinių, ir tada ver̃piam Sn. Pleiskanes kanapes ver̃pdavo vietoj linų Ūd. Tiek linus, tiek vilnas – vis numie ver̃pė Gd. Tas nūšukas atskirai verpsiam, tus linus atskirai Nt. Linus reikia ver̃ptie in siūlų, tada mestie, austie, nešiotie Vìdžiai. Vilnas karšia ir tada verpia Dgč. Mokėjau visa – ir ver̃pt, ir aust Arm. Namie ver̃pdavai, namie ausdavai, drabužį pataisydavai stiprų, gerą Gsč. Aust neregiu, o ver̃pt da galiu Lnt. Dienom ver̃piam vienos, o bernai vakare ateina Pls. Dieną linus verpia, naktį – pakulas LTR(Mrj). Jug ateis vakarai, motriškos tos su tais kalvaratais blerbins, ver̃ps Žr. Turiu kalavartą ir dabar da verpiù Kp. Motriškos tai jau lig pat pavasario ver̃pė su kalvaratais Bdr. Sulaužė, subuvo man ratelį, kuoj dar̃ aš verpsiù? Lš. Ver̃pė po balana pakulas, kyšterė[jo] kas ir užsikūrė Kpč. O dabar kam ver̃pt, kad yr pirkt visa?! Nmč. Tai ką dabar ver̃psi – nei be linų yra… Rz. Dvi klasi išėjau i dėdė nebeleidė: – Ui, Uršulyt, teip gražiai verpì! Mžš. Ver̃pt mokėjau, ale nedaug ver̃pdavau, duodavom bobom ver̃pt Svn. Ta [samdinė merga] par nedėlę ver̃ps, subatos dieną gaspadorius įsineš buožę i pasvers nedėlės darbą Bdr. Senoji verpė ūkininkėms linus ir vilnas, gaudama už tai pavilgo M.Katil. Radai mane pas močiutę po vindeliu sėdint, baltus linus ver̃piant (d.) VšR. Randu žvakelę šviesiai degančią, seną motulę linus verpiančią (d.) Drsk. Šilkus verpia, šilkus audžia, šilkininėm nešioja LTR(Tj). Jos (laukų mergelės) plonai ver̃pia, tankiai audžia JV368. Mano nei lineliai verptì, nei drobelės austos JT383. Prisiveizdėkit lilijams (= lilijoms) lauko, kaipo auga, nedirba nei verpia Ch¹Mt6,28. Verpiamàsis ratelis NdŽ. Verpiamóji mašina NdŽ. | Ir jy (motina), nebagė, nakčia mėnesienoj ver̃pė kuodelį Azr. Moma ver̃pia kuodelį Aps. Ver̃pia kuodelius, sueina mergyštės ir berniokai Asv. Duktaite mano, kad tu išaugtai, kuodelį verptai LKKII221(Lz). ^ Plonai verpsi – pasėdėsi, smulkiai malsi – pastovėsi LTsV365(Žg), Nm. Be gijos (siūlo End) verpsi, be balso ausi (trūkinės blogi verpalai) LTR(Erž). Kas verpia be ratelio, kas audžia be staklelių? (voras) LTR. Plona plona drobelė neverptà, neausta (voratinklis) Plt. Nelytu nesnigtu nusiprausė, neaustu neverptu nusišluostė (ašaros ir plaukai) JT383.

verptinaĩ adv. NdŽ, KŽ: Verptinai (verpalu) atduoti N. | refl. intr., tr K, L, Š, Rtr, NdŽ: Pavasarį audėsi, o per žiemą ver̃pėsi Pns. Jeigu vilna šiurkšti – nesiver̃pia, jeigu švelni – labai ver̃pias plonai Antš. Pakulos ver̃piasi ant maišų LKT202(Iš). Nykštį pradildydavai, kai linai ver̃pės PnmR. Ver̃pės ir audės pati sau Dglš. In siūlo greit ver̃pias [triušių vilnos] Klt. Ana sau ver̃psiantys LD384(Lkm). Ver̃pkis, dukružė, pati plonai JD724. Verpkis, dukryte, ir dar ploniaus, aš tave leisiu ir dar toliaus RD4. ║ tr. sukant pluoštą gauti ką: Iš tų [linų] ver̃pdavo geriausius siūlus i dėl siuvimo, i dėl audimo Bsg. Aš kriaučiuko nemylėsiu, siūlų verpti nemokėsiu LTR(Brt). Man paliepė mamulytė plonas gijas verpti RD1. Visus darbus pametusi, reiks siūlelius ver̃pti JV308. | Prie vokiečiais tai reikdavo dilgynes raut – šilką mat ver̃pdavo iš dilgynių Slm. Seniau drabužiai visi numūs austi, verptì buvo Pp. Iš tų [linų] marškinius ver̃pdavom Grš. Ver̃pkit, mergos, abrūsus, ginkit bimbalus į Prūsus JD364. | prk.: Motina tyli nuošalėj, savo minčių siūlą verpia V.Bub. Verpiate žodžių siūlus, audžiate oro kilimus? J.Gruš. Merginos ėmė verpti savo pasikalbėjimo siūlą Pt. Mėlynos sutemos verpia sapnus S.Nėr.

2. intr. verstis verpėjos amatu: Ale kaip mes gyvensma, kai nebever̃psma?! Kpr. Pirkaitė menka, sodelaitis, jos tik ver̃pė, iš kuodelių ir gyveno Eiš. 3. tr. gaminti ploną lipnų siūlelį (apie kai kurių vabzdžių liaukas): Jūs žinote, kad šilkai tokių dyvnų kirmėlių, arba patrankų, verpiami Kel1856,148. Mūsų voras kryžiuotis … turi keturias verpiamąsias karpas ir aštuonias akis Enc VII320. Visų šių vabzdžių (bičių, vapsvų, skruzdėlių) lervos baltos, bekojės, daugumos turi verpiamąsias liaukas LEXXXIII116. 4. tr. Jn(Kv), K.Būg skylę daryti, smeigti, skverbti. ║ refl. skverbtis: Didžioji šaknis, kuri tiesiau nu kamėno į žemę teip giliai verpas, kol tiktai gal S.Dauk. | prk.: Verpiasi man į ausį mažlietuvio sakytojo žodžiai M.Katil. 5. tr. pjauti (ppr. ką kietą): Aš verpiù klecką apsiautus su skleinyčia, t. y. spaudžiu J. | Ko čia verpì (knaisioji, ieškai gardesnių kąsnelių), valgyk! Gršl. 6. tr. kasti, bedžioti: Su lopeta, su medžiu žemę verpiaũ J. ║ kasant kelti, versti: I ta ans sau su tuo kastuvu ver̃ps tus kęsus Yl.

verptinaĩ adv.: Nedidelį daiktą gali ir verptinaĩ išverpti, didelį reik svertinai išsverti J.Jabl(Žem).

7. refl. prk. lįsti, brautis: Paršas ver̃pės pro tvorą, t. y. lindo J. Kaž dėl ko senoji kiaulė ver̃pas pri paršelių Krtn. 8. refl. DŽ, NdŽ prk. stiebtis, kilti: Varpinė ver̃piasi į dangų BŽ585. Ver̃ptis į orą BŽ49. Vijokliai verpiasi sienomis rš. 9. tr. NdŽ, DŽ¹ prk. versti ką daryti, spirti, raginti. ║ refl. BŽ487, DŽ, NdŽ stengtis ką pasiekti, labai norėti, veržtis: Brolis ver̃pias į darbą JI293. Ver̃pas būti kunigu KlvrŽ. Į skaitymą never̃pkis Plt. 10. intr. tekėti (ppr. smarkiai): Kraujai eina, tik ver̃pia Tvr. 11. intr. pustyti: Ver̃pia i ver̃pia visa diena Švnč. ║ refl. sūkuriuoti: Tyrų dulkės verpias, sukas rš. 12. intr. NdŽ prk. murkti, murkuoti, parpti: Ko ver̃pa katinukas? NmŽ. Katė, dėkingai verpdama, iškėlusi uodegą kelis kartus šonu perbraukė per kareivio kelnes I.Simon. 13. tr. ėsti, šlamšti: Tep gražiai ver̃pia karvė šieną Lp. Veršiai šieną verpte ver̃pia Vdžg. ║ juok. godžiai valgyti: Ver̃pia ir ver̃pia blynus Rm.

◊ pirštù ver̃piamas NdŽ, DŽ¹ labai liesas.

vìlnoms (mìlui) ver̃pti lìkti Lš neištekėti: Vìlnom ver̃pt lìko merga Švd. Kokia pavardė – tokia, tai vis moteriškė, o paskui liksiù mìluo ver̃pt Nmn.

\ verpti; apverpti; atverpti; įverpti; išverpti; nuverpti; paverpti; papaverpti; perverpti; pieverpti; praverpti; priverpti; suverpti; užverpti